Šlapimo takų akmenligė yra gana dažnas smulkiųjų gyvūnų ypač kačių susirgimas. Liga būdinga 10 – 15 metų ir vyriasniems šunims, bei 2 – 10 metų amžiaus katėms. Daugelis mokslininkų, veterinarų akmenligę laiko viena dažnesnių apatinių šlapimo takų susirgimų, pirmą vietą skirdami tik idiopatinėms šlapimo takų ligoms.

Akmenligės priežastimi gali būti: paveldimumas (persų, Birmos, Himalajų veislės katės, anglų buldogų, taksų dalmantinų, minišnaucerių, basetų veislės šunys), netinkama mityba (dažniausiai pigūs komerciniai pašarai, “naminis” maistas), nutukimas, hipodinamia, šlapimo takų infekcijos, sisteminės ligos. Su šlapimu iš organizmo šalinami medžagų apykaitos produktai (šlapalas, kreatininas irk t.), mineralinės medžiagos (kalcis, magnis, fosforas), elektrolitai (natris, kalis) ir vanduo. Urolitai (akmenys) formuojasi, kai būna per didelė cheminių medžiagų koncentracija šlapime, kuri viršyja jų tirpumo ribas, svyruojant šlapimo pH (pvz. Struvitai formuojasi šarminiame šlapime, kai pH yra 6,2 – 6,4, jie puikiai tirpsta), kai šlapime trūksta natūralių inhibitorių, neleidžiančių formuotis urolitams (glikosaminoglikanai, pirofosfatas), esant infekcijos židiniui (bakterijos, virusai, pašaliniai kūnai, chirurginių siūlų likučiai ir kt.).

Bakterijos, kurios gamina ureazę ir keičia šlapimo pH į šarminį, yra dažna sturvitų bei uratų priežastis akmenligės, ypač patelėms ir jaunikliams iki metų amžiaus.

Šaltinis: Doc. Dr. Gintaras Zamokas, Saulius Laurusevičius, VET info – 2006/1