Šiek tiek apie ligos sukėlėją
Gyvos erkės atrodo kaip maži balti organizmai, kurie gali būti matomi judantys ausyse arba ant tamponėlio, ištraukto iš ausies.
Lervinės erkės būna 138 – 224 µm ilgio. Suaugęs patinas 274 – 362 µm, patelė 345 – 451 µm ilgio.
Kiaušinėliai yra balti, ovalūs, lengvai suploti iš vienos pusės, 166-206 m ilgio.
Suaugusios erkės maitinasi ausies vašku ir odos riebalais.
Patelių dedami kiaušiniai priklijuojami prie ausies kanalo epitelio, išskiriamo sekreto pagalba. Visas vystymosi ciklas susideda iš: kiaušinėlio, lervos, protonimfos ir deutonimfos. Visas vystymosi ciklas trunka 18-28 dienas ar apie tris savaites. Vystymosi ciklas ilgiau trunka šaltomis klimato sąlygomis.
Kaip pagrindiniai sukėlėjo šeimininkai yra katės, rečiau gali būti šunys, šeškai, triušiai. Žmogus yra kaip tarpinis šeimininkas galintis erkes pernešti kitiems gyvūnams.

Kaip ši liga pasireiškia?
Otodektozė dažniausiai pasireiškia mažiems, maždaug 1- 5 mėnesių kačiukams, kurie užsikrečia nuo motinos žindymo metu.
Dažniausiai suaugusių kačių kūne erkės gyvena nesukeldamos jokių ligos požymių arba tik labai lengvą niežėjimą. Todėl suaugusios katės dažniausiai būna ligos nešiotojomis.
Vienais atvejais gali pasitaikyti taip, kad katės turi visus užsikrėtimo požymius, tokius kaip tamsus vaškas, kartais net su krauju, bet randama tik viena ar kelios erkės. Kitos katės gali visai nerodyti požymių, turėti visiškai švarius ausų kanalus, bet turėti 50-100 erkių. Tai yra susiję kaip manoma su susiformuojančiu imunitetu, kuris susidaro jau po pirmo užsikrėtimo šiais parazitais.
Liga gali komplikuotis bakterine infekcija, taip pat lengviau patenka rūgimą sukeliančios bakterijos. Gali iššaukti ausies būgnelio plyšimą, priepuolius ir net kurtumą. Taip pat pastebimą išorinės ausies uždegimą. Stiprus ausies kasymas gali lemti kraujagyslių traumas ir patinimus.
Svarbiausi klinikiniai požymiai yra:
• Ausų kasymas.
• Galvos kratymas.
• Tamsios, kavos tirščius primenančios ir labai dvokiančios išskyros.
• Dėl intensyvaus kasymosi gali atsirasi šašai.
Ilgai negydant, erkės gali būti aptinkamos ir ant snukio, kaklo, krūtinės bei kojų.

Diagnozavimas
Erkės gali būti rastos otoskopinio egzamino metu. Diagnozė patvirtinama iš klinikinių požymių, o taip pat paėmus turinio iš ausies ir jį mikroskopuojant, kai randama parazitų.

Gydymas
Visų pirma bet kuris gydymas pradedamas kruopščiu ausų išvalymu, panaudojant sierą minkštinančius tirpalus.
Po to naudojami insekticidiniai ausų lašiukai.
Jei yra tikimybė, kad erkės gali išplisti ant kitų kūno vietų, tuomet yra naudojami antiparazitiniai preparatai, tokie kaip šampūnai ir aerozoliai.

Profilaktika
Yra labai svarbu, kad visi gyvūnai, turintys kontaktą su užsikrėtusiuoju, būtų gydomi.
Gyvūnai su švariomis ausimis ir be jokių požymių gali būti parazitų nešiotojai, todėl juos taip pat reikia gydyti.
Tuomet kai yra randama labai sunkūs klinikiniai požymiai, tokį gyvūną reikia izoliuoti.