Babeziozė

Sukelia parazitiniai pirmuonys Babesia (Piroplasma) canis. Babezijos parazituoja eritrocituose, yra gana stambios ir gali užpildyti visą eritrocitą. Ligos pradžioje eritrocituose būna pavienės babezijos, o vėliau jų skaičius ryškiai daugėja. Šunų babezijas platina Dermatocentor ir kitų rūšių kraujasiurbės erkės. Dažniausiai serga medžiokliniai ir tarnybiniai šunys, lakstantys pievose ir krūmuose, kur būna Dermacentor erkių. Daugiausiai sergančių mėsėdžių būna pavasarį, kai erkės masiškai puola siurbti kraujo.

Sergantiems gyvūnams ryškiai sumažėja eritrocitų skaičius ir hemoglobin kiekis kraujyje. Pasireiškia hemoglobinurija ir gelta; sutrinka kepenų ir inkstų veikla, įvyksta plaučių edema. Negrįžtami pokyčiai vyksta centrinėje nervų sistemoje. Pakyla kūno temperatūra 41 – 42 C, šunys tampa apatiški, neėda, sunkiai kvėpuoja. Po 2 – 5 dienų pasireiškia hemoglobinurija, atonija, galunių parezai ir dar po kelių dienų mirtis. Diagnozuojama mikroskopuojant periferinio kraujo tepinelius, dažomus Gimzos dažais. Svarbu pradėti gydymą nedelsiant.

Notoedrozė

Notoedrozę, kurią sukelia niežų erkė Notoedres cati. Ja kontakto metu vieni nuo kitų užsikrečia šunys, katės, triušiai pelės ir žmonės. Katėms jos parazituoja galvos odoje, aplink akis ir ausis.

Parazituodamos epidermyje sukelia stiprų niežėjimą, oda būna sustorėjusi. Atsiranda šašai, pūliniai, iškrenta plaukai. Diagnozuojama skutenose radus Neostoedres erkių.

Cheiletieliozė

Sukelia Cheyletiella genties niežų erkės, parazituojančios ant šunų, kačių, lapių, mangutų, kiškių, triušių ir žmonių odos paviršiaus. Šios erkės neturi pastovios rūšies šeimininko. Jos yra gana didelės – 0,35-0,5 nm ilgio. Parazituoja odos keratininiame sluoksnyje, nepažeisdamos plaukų folikulų. Maitinasi limfa, pradurdamos odą aštriais chelicerais.

Savo kiaušinėlius jos priklijuoja prie gyvūno plaukų. Jų parazitavimo ciklas per 21 dieną praeina ant vieno šeimininko: kiaušinėliai, lervos, nimfos ir subrendę erkės. Užsikrėtusiems gyvūnams nugaros srityje pleiskanoja oda, niežti, slenka plaukai. Diagnozuojama mikroskopuojant iššukuotus plaukus, Fiuleborno metodu tiriamos išmatos, kadangi šunys prisilaižo, randami stambūs kiaušinėliai su embrionais.

Otodektozė

Šunims, katėms, lapėms, triušiams ir kitiems žvėreliams išorinės ausies uždegimą sukelia erkės Otodectes cynotis. Gyvūnai kasosi, nuplinka ausys, jose kaupiasi rudas nemalonaus kvapo eksudatas. gyvūnai užsikrečia kontakto metu. Uždegimas pereina į vidinę ausį, išsivysto būgnelio uždegimas. Mikroskopuojant iš ausų paimtas skutenas randamos stambios ir judrios niežų erkės.

Dem odekozė

Serga šunys, katės, kiaulės, galvijai ir žmonės. Šunims šią ligą sukelia erkė Demodex canis. Erkės parazituoja plaukų folikuluose ir riebalinėse odos liaukelėse. Kai sergantys mėsėdžiai laižosi pažeistas vietas, dalis erkių patenka į virškinimo traktą. Jos prasiskverbia į limfinius mazgus, plaučius, kepenis, blužnį.

Parazituodamos suardo aplinkinius audinius, išsivysto uždegimas, atrofuojasi plaukų folikulai ir riebalinės laiukos. Pirmieji ligos požymiai atsiranda apie akis ir ant snukio. Iškrenta plaukai, oda pleiskanoja, sustorėja, susiraukšlėja, susidaro šašai, pūliniai. Diagnozuojama mikroskopuojant giliai paimtas skutenas.

Blusos

Blusos yra žinduolių, paukščių ir žmonių kraujasiurbiai parazitai. Kūno ilgis 1 – 8 mm, stipriai suplotas iš šonų, prisitaikęs gyventi tarp šeimininko plaukų ar drabužių klosčių. Burnos organai pritaikyti šeimininko odai pradurti ir kraujui siurbti. Oda praduriama pakitusiais dantytais viršutiniais žandais. Jų įkandimai sukelia alerginį šunų odos niežėjimą, išbėrimus, pleiskanojimą, plaukų slinkimą. Blusos yra šunų kaspinuočio Dipilidium caninum platintojos.

Blusų patelės, prisisiurbusios kraujo, deda kiaušinėlius, kurie dažniausiai nuo šeimininko odos nukrenta ant žemės. Patelės gyvena iki dviejų metų ir per savo gyvenimą padeda 500-1000 kiaušinėlių. Šiuo metu efektyviausios priemonės prieš blusas yra preparatai Program (Novartis) – kartą per mėnesį suduodamos tabletės ar skystis. Frontline, Advantage – šie preparatai suardo blusų nervinę sistemą ir duoda labai gerą efektą.

Naikinant blusas, svarbu nepamiršti, kad blusų populiacijoje yra 10 % suaugusių ir 90 % perų (kiaušinėliai, lervos, lėliukės), todėl labai svarbu dezinfekuoti aplinką. Blusų lervų naikinimui aplinkoje galima naudoti Boraks skalbimo priemonę, natrio poliboratą ir boro rūgštį. Boro preparatais galima apipurkšti mėsėdžių gulėjimo vietas. Taip pat į šunų guolį rekomenduojama pilti spygliuočių pjuvenas, kloti ajerus. Tokiose vietose blusos nesiveisia.

Izosporozė

Parazituoja šunų ir kačių plonųjų ir storųjų žarnų gleivinės epitelinėse ląstelėse. Šunims ligą sukelia Isospora canis, I. ohioensis, I. burowski. Vystymosi cikle gali dalyvauti tarpiniai šeimininkai – pelės, žiurkės, ožkos, avys, veršiai. Užsikrečia antisanitarinėmis sąlygomis laikomi gyvūnai. Dažniausiai serga jauni mėsėdžiai. Ligą komplikuoja Escherichia coli ir Proteus vulgaris. Vyksta viduriavimas su kraujo priemaiša. Fiuleborno metodu fekalijose randamos cistos.

Plaukagraužiai

Plaukagraužiai – smulkūs (vidutiniškai 1,5 mm ilgio) besparniai šviesiai gelsvi ar rudi vabzdžiai, turintys stiprius graužiamuosius organus. Jų galva platesnė už krūtinę. Šie parazitai yra nuolatiniai šunų parazitai, mėgstamiausios parazitavimo vietos yra šuns nugara, galva, kaklas. Daugiausia plaukagraužių randama neprižiūrimų šunų plaukuose, jie minta pleiskanomis, krauju ir limfa bei odos paviršiaus sluoksniu.

Šunys užsikrečia kontaktuodami su sergančiais šunimis. Parazituodami plaukagraužiai suerzina odą, ji niežti. Pačioje užsikrėtimo pradžioje, kai parazitų nedaug, šunų savijauta ir išvaizda nesikeičia, vėliau gyvuliai pasidaro neramūs, kasosi, išsivysto odos uždegimas, mažėja atsparumas kitoms ligoms. Liga diagnozuojama radus plaukuose parazitų.