Microsporium canis dažniausiai pasitaikantis, kačių, šunų ir žmonių grybelis. Šiuo grybeliu galima užsikrėsti tiesioginio kontakto su kitais užkrėstais gyvūnais metu, taip pat per sporas (kurias gamina parazitinės stadijos hifai), kurios gali būti išplitusios ant įvairių namų apyvokos daiktų, sporų nešiotojais gali būti ir gyvūnai. Sporos prisijungusios prie odos sudygsta pradeda kerotis hifai.
Katės yra vieni iš gyvūnų, kurie gali būti be simptomių grybų nešiotojai ir tik nusilpus imunitetui, gali pasireikšti grybeliui būdingi požymiai. Katės iki vienerių metų, su ilgu kailiu ir silpnesniu imunitetu, turi padidintą grybelio riziką. Apskritai, jaunesnėms katėms iki vienerių metų, dėl napakankamai išsivysčiusio imuniteto ir odos apsauginio barjero, yra didesnė tikimybė susirgti grybeliu. Ilgaplaukės katės turi didesnį polinkį sirgti šiuo grybeliu dėl to, kad grybelis gali sau laisvai augti, nes pro ilgus plaukus nepraeina grybeliui pavojingi UV spinduliai. Pirmiausiai grybeliai pradeda augti ant galvos odos, dažnai aplink ausis, letenas, vėliau gali apimti ir kitas kūno dalis.
Pagrindiniai simptomai:
- Diskinės (žiedo) formos odos išbėrimas, paraudimas;
- Niežulys ir dilginimas;
- Dažnas kąsymasis ar pažeistos odos trynimas į kitus daiktus;
- Alopecija (apvalios formos plikimo židiniai su aiškiomis ribomis);
- Pažeistose vietose gali atsirasti spuogelių, žaizdelių nuo stipraus odos traumavimo;
- Pažeistose vietose atsiranda riebaluotos plutelės, kurios sudarytos iš odos žvynelių.
Šiais simptomais remiantis negalima 100 proc. nustatyti, kad tai yra grybelis, nes tai gali būti ir kitų odos lygų požymiai. Dažniausiai atliekama labaratoriniai tyrimai su Vudu lempa arba sėjami ant specialių mitybinių terpių ir stebimas grybelio augimas.
Gydymas :
Paskiriami specialūs antigrybeliniai vaistai, kremai ir t.t. Jei reikia yra skiriami prieš uždegiminiai vaistai odos uždegimui malšinti, gali būti naudojama ir speciali vakcina nuo grybelių. Vakcina – viena iš prevencinių priemonių apsisaugoti nuo grybelio. Paprastai gydymas tęsiasi pakankamai ilgai, iki kelių mėnesių. Po gydymo, jei tai buvo labai stiprus pažeidimas, oda gali pakeisti spalvą, likti be plaukų.
Kaip išvengti:
- Venkite sąlyčio su užsikrėtusiais gyvūnais. Jei Jūsų vienas augintinis susirgo, tai kitus reiktų taip pat nuvežti pas veterinarą ir ištirti ar jie nėra be simptomio grybelio nešiotojai. Jei kiti gyvūnai sveiki, reikėtų juos atskirti nuo sergančio, kad neturėtų tiesioginio kontakto.
- Jei Jūsų guvūnui įtariamas grybelis, reikia kuo mažiau liesti pažeistą vietą, dažnai plauti rankas. Jei Jūsų imuninė sistema stipri ir Jūs nesergate kitomis odos ligomis, kurios sumažina odos barjerinę funkciją, tikimybė užsikrėsti grybeliu sumažeja.